Niekada, niekada nemaniau, kad ateis ta diena, kai viskas, ko man reikia, yra permainos. Vis labiau jaučiu, kaip grimztu į monotoniją. Šiandien yra ta diena, kai pagaliau susidėliojusi visus prioritetus, suvokusi, kaip man to reikia, jaukiai įsisupusi į mėgstamiausią pledą ir apsikabinusi puodelį šiltos mėtų arbatos, galiu drąsiai ir ryžtingai teigti, jog nuo šio vakaro dalinsiuosi visais savo išgyvenimais, sielą virpinančiomis mintimis, troškimais, siekiais ir užmojais. Kritišku rakursu pažvelgusi į save puikiai suvokiu, jog yra daugybė panašių, net ir vienodos tematikos blog'ų, bet žinau, kad jei atsiras bent vienas žmogus, kuriam mano mintys bus išties artimos, mane aplankys vidinė palaima, kuri vers nesustoti ir progresuoti.
Kodėl rašau šį blogą? Todėl, kad aplankė jausmas, jog mano viduj dar niekada nebuvo tiek pritvinkusio mėšlo. Rimtai. Ir tai visai nereiškia, kad šis blogas bus juodas, pilnas negatyvumo ir melancholijos. Galiu tai garantuoti, nes iš prigimties esu optimistė. Noriu savo kelią pakreipti kiek pozityvesne linkme, noriu motyvuoti, noriu įkvėpti, noriu dalintis, noriu padėti, noriu išrėkti, kad, iš tiesų, mes gyvename tik kartą ir privalome daryti tai, ką norime ČIA IR DABAR. Nieko nelaukti, neieškoti pasiteisinimų, nebijoti rizikuoti, nekreipti dėmesio į aplinkinius, tikėti savimi ir svarbiausia nemeluoti sau pačiam. Galiausiai, noriu, kad niekada dėl nieko netektų gailėtis, noriu viską išbandyti, būti drąsia, nebijoti iššūkių ir kelti sau didžiulius reikalavimus. Noriu GYVENTI, ne egzistuoti.
Jau vėlu ir jaučiu, kaip naktis vis traukia mane į savo gilumą, todėl nieko nelaukusi atsisveikinsiu.
Forget the risk and take the fall, if it's what you want, then it's worth it all.
Good night. Stay positive & motivated.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą